Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2017 12 04-31)

Siekiama pratęsti lengvatą investuojantiems į lietuvišką kiną

Seimo narys Algirdas Butkevičius (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija) įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisą, neribotam laikui pratęsiančią (dabar iki 2018 m.) pelno mokesčio lengvatą tiems subjektams, kurie suteikia lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje. Ta suma yra mažinamos apmokestinamos pajamos. Lietuvos kino centro duomenimis, 2014–2016 m. kino gamybos apimtys, įsigaliojus šiai įstatymo normai, padidėjo beveik 4 kartus, o vietos verslas į šią sritį investavo apie 6,5 mln. eurų.

Tikslinamas neįgaliųjų socialinių reikalų teisinis reguliavimas

„Valstiečių-žaliųjų“ atstovė Aušrinė Norkienė siūlo papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį. Nuo kitų metų įsigalios nauja šio įstatymo redakciją, į kurią autorė ir siūlo grąžinti dabar galiojančią nuostatą, kad valstybės lėšomis draudžiami tik tie neįgalius asmenis slaugantieji, kurie negauna jiems patiems priklausančios valstybinio socialinio draudimo pensijos, išskyrus našlių, valstybinę pensiją, šalpos pensijas už neįgalaus asmens slaugą namuose.

Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) teikia 3 įstatymų – Tikslinių kompensacijų įstatymo naują redakciją, Transporto lengvatų ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymų – pataisų paketą. Jame tikslinami su neįgaliųjų reikalais susiję klausimai: nuolatinės slaugos ir priežiūros, transporto išlaidų ir lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensavimas, specialiųjų poreikių lygio nustatymas, kompensacijų specialiesiems poreikiams tenkinti skyrimas, mokėjimas ir kontrolė.

Priimti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai

Gruodžio 5-osios posėdyje Seimas priėmė vieną iš labiausiai viešojoje erdvėje diskutuotų valdančiosios daugumos socialinės srities projektų – Išmokų vaikams įstatymo pakeitimą, kuriuo yra įteisinamas vaiko pinigų mokėjimas visiems vaikams – 30 eurų nuo gimimo iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 21 metai. Numatomos ir papildomos išmokos, jeigu šeimos, auginančios ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai: vaikui nuo gimimo dienos iki dviejų metų būtų mokama 28,5 euro, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki jiems sueis 21 metai – 15,2 euro. Minėtos papildomos išmokos šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ar daugiau vaikų, būtų mokamos nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Šis įstatymo projektas buvo sulaukęs prieštaringų vertinimų, nes siūlydama įvesti vadinamuosius „vaiko pinigus“ Vyriausybė lygiagrečiai siūlė naikinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD). Tad didesnio skirtumo dirbančių tėvų šeimos, auginančios vaikus, dėl išgarsintojo išmokų vaikams įstatymo keitimo gali ir nepajusti.

PVM lengvata šildymui išlaikoma – bet tik centriniam

Gruodžio 5 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo ir toliau bus taikomas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti. Tiesa, ši lengvata ir toliau galios tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai, t. y. gyvenantiems daugiabučiuose arba individualiuose namuose, kurie yra prijungti prie miesto šilumos tinklų. Kitiems gyventojams, kurie perka kurą – malkas, anglis, briketus, granules – ir juo šildosi savo namus patys, šis lengvatinis PVM tarifas negalios. Taigi, dalis gyventojų ir toliau už šilumą mokės be lengvatos.

Padidintas valstybės tarnautojų algos bazinis dydis liks mažesnis nei 2009-aisiais…

Seimas priėmė Socialinių reikalų ir darbo komiteto teiktą Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymą. Pritarta, kad šis dydis būtų 137 eurai. Ankstesniame projekto variante siūlyta bazinės algos dydį didinti iki 132 eurų. Deja, ikikrizinio lygio (141,9 euro) minėtas bazinis dydis, nors ir padidintas, niekaip nesiekia, ką jau kalbėti apie realų valstybės tarnautojų algų didinimą...

Patikslintas Transporto lengvatų įstatymas

Gruodžio 7 d. Seimas priėmė Transporto lengvatų įstatymo pakeitimą, kuris suteiktų teisę, asmenims nukentėjusiems nuo 1939–1990 metų okupacijų – politiniams kaliniai ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams, jiems sulaukus 70 metų ir vyresniems – įsigyti 80 proc. lengvatinį transporto bilietą, o jaunesniems kaip 70 proc. asmenims – 50 proc. lengvatinį transporto bilietą.

Didės nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos

Seimas priėmė Laisvės kovų komisijos inicijuotą įstatymą, kuriuo didinamos valstybinės pensijos politiniams kaliniams, tremtiniams, taip pat dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims.

Priimtas valstybės biudžetas

Gruodžio 12 d. posėdyje Seimas priėmė LR 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.

Išsamią valstybės biudžeto analizę (pirminio projekto) galite rasti: 1 dalis – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-11-24-ko-tiketis-is-kitu-metu-biudzeto/166451

2 dalis – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-12-02-biudzeto-asignavimo-ne-naujienos/166734

Valstybinės pensijos motinoms, užauginusioms 4 ir daugiau vaikų

Gruodžio 14 d. posėdyje Seimas pritarė po pateikimo TS-LKD atstovų Lauryno Kasčiūno, Dainiaus Kreivio ir Žygimanto Pavilionio registruotam įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėtų motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 4 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios. Šiuo metu tokią pensiją įstatymas numato, kai vaikų skaičius yra 5 ir daugiau.

Ar bus didinamas atotrūkis tarp savivaldybių?

Grupė Seimo narių įregistravo Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnio pataisą. Dabar visas pelno mokestis yra įskaitomas į valstybės biudžetą. Seimo nariai siūlo įteisinti jo paskirstymo proporciją: 75 % – valstybės biudžetui, 25 % – savivaldybių, kurių teritorijoje registruota apmokestinamo vieneto buveinė, biudžetus. Tai nesisteminis, atsitiktinis pasiūlymas, visiškai nederantis su savivaldybių biudžetų sudarymo metodikos principais. Ir ne tik. Pati viena ši pataisa dar labiau padidintų regioninės atskirties bėdas, sustiprintų regioninių plėtros centrų, į kuriuos be jokių konkursų buvo investuota šiamtai milijonų ES paramos lėšų, ir kitos dalies Lietuvos atotrūkį. Juk ir šiandien du trečdaliai BVP sukuriama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Įstatymo projektas tėra pigus neatsakingas populizmas.

Naujienos iš Vyriausybės rūmų

• LR krašto apsaugos ministerija parengė Žvalgybos įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybė pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimų projektus, kurių tikslas – tobulinti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nustatytą žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, padarant ją lankstesnę ir labiau motyvuojančią. Antrasis tikslas – tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, nustatant žvalgybos pareigūnams pareiginių algų koeficientų minimalias ir maksimalias ribas. Priėmus projektus, būtų sumažinta priedo už tarnybos stažą ir padidinta priedo už tarnybinį rangą bei kario laipsnį įtaka žvalgybos pareigūnų tarnybiniam atlyginimui, būtų numatytas maksimalus priedo už tarnybos stažą dydis.

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimus. Kaip rašoma aiškinamajame rašte, projektu siekiama patikslinti institucijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklos sritis ir funkcijas, taip pat tobulinti darbo su jaunimu teisinį reglamentavimą.

• Planuojami globos politikos pasikeitimai (finansiniu aspektu). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti globos ir socialinės priežiūros teikimo apmokėjimą užtikrinant, kad savivaldybės, mokėdamos pagalbos pinigus vaikus globojančioms šeimoms ir budintiems globotojams, turėtų galimybę taikyti vienodus pagalbos pinigų dydžius ir būtų užtikrintas subjektų, globojančių vaikus skirtingose savivaldybėse, lygiateisiškumas. Taip pat nutarimu planuojama suderinti Socialinių paslaugų įstatymo ir jo įgyvendinamojo teisės akto – Aprašo – nuostatas, atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, o savivaldybėms nustačius rekomenduojamus pagalbos pinigų dydžius, kurie yra didesni negu galiojantys šiuo metu, būtų labiau skatinama vaikus globojančių šeimų, budinčių globotojų vykdoma likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų priežiūra.

• Gruodžio 8 d. Vyriausybėje registruotas nutarimo projektas, kuriuo siūloma patvirtinti 18 eurų didesnį šalpos pensijų bazės dydį – 130 eurų (šiuo metu – 112 eurų). Šalpos pensijų bazė yra Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme nustatytų šalpos išmokų (šalpos neįgalumo pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų ir socialinių pensijų) dydžio matas. Nutarimo projektu taip pat siūloma tvirtinti tikslinių kompensacijų bazę ir valstybinių pensijų bazę, tačiau jų didinti nesiūloma. Tikslinių kompensacijų bazė (112 eurų) yra Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme nustatytų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžio matas. Valstybinių pensijų bazė (58 eurai) – valstybinių pensijų dydžio matas. 2018 metų valstybės biudžeto projekte lėšos šalpos pensijų bazei didinti numatytos (17 mln. 760 tūkst. eurų).