Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2017 10 16–30)
Procentų karai dėl PVM
Biudžeto svarstymo įkarštyje įregistruota Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimų.
Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo iki 2020 metų palaipsniui sumažinti PVM standartinį tarifą iki 18 procentų, nes šio mokesčio padidinimas 2009 metais buvo kaip laikinas žingsnis siekiant subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti jo deficitą. Atmintis yra geras dalykas.
Vyriausybė Seimui pristatė pataisas, siūlančias taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą visiems receptiniams nekompensuojamiems vaistams (dabar 21%) bei 9 % tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui, nors buvo gąsdinama, kad bus 15 % tarifas. Išgirdo balsus tų, kurie aiškino, kad lengvatos naikinimas yra neadekvatus realybei ir žmonių galimybėms.
Seimo narys „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius suskubo latvių pavyzdžiu įregistruoti pasiūlymą, kad 5 procentų PVM tarifas būtų taikomas lietuviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms – dėl liūčių patirta neregėto masto nuostolių.
Pajamų mokestis: daugiau aiškumo ir šiek tiek progresyvumo
Vyriausybė Seimui pateikė Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų projektą. Čia daug pasiūlymų, jie įgyvendina Vyriausybės programos įsipareigojimus. Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, atsisakyti papildomojo NPD už vaikus, riboto darbingumo asmenims didinti NPD atitinkamai iki 380 ir 450 eurų.
Kitos pataisos yra susijusios su individualios veiklos pajamų apmokestinimu – jų apmokestinimas siejamas ne su profesinės veiklos rūšimi, o su per metus gaunamu pelnu. Siūloma taikyti mokesčio kredito principą: kai pelnas neviršija 10 000 eurų per metus, taikomas 5 % tarifas. Tada, kai viršija šią sumą, jis palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau nekintamą 15 % tarifą, pelnui pasiekus 30 000 eurų per metus.
Naujai siūloma apmokestinti ir individualią veiklą iš žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, jei šios pajamos viršija registravimosi PVM mokėtoju ribą (45 tūkst. eurų). Siūloma iki 35 000 eurų mažinti dabar taikomą 45 000 eurų apyvartos ribą pagal verslo liudijimus – ją peržengus, pajamos nebus apmokestinamos fiksuoto dydžio verslo liudijimo mokesčiu. Kartu naikinamos verslo liudijimų fiksuoto mokesčio ribos, šio mokesčio dydžius nustatys savivaldybės. Teikiami ir pasiūlymai verslo apmokestinimui ir apskaitai supaprastinti. Šioje srityje daugėja aiškumo, tai gerai, iki šiolei čia buvo painiavos: vieniems buvo taikomas 5, kitiems 15 procentų tarifas, didesnių išskirtinumų turėjo žemės ūkio veikla.
Brangs dyzelinas, anglys, cigaretės...
Vyriausybė teikia ir Akcizų įstatymo pataisas. Žinoma, didina akcizą gazoliams, cigaretėms, cigarams, žemės ūkio veikloje naudojamam gazoliui, naikinama mokesčio lengvatas anglims, koksui ir lignitui. Suplanuota 34 milijonai eurų papildomų pajamų.
Pastangos progresyviau apmokestinti nekilnojamąjį turtą
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos, kurias teikia Vyriausybė, siūlo nustatyti prabangaus turto progresinį mokestį. Kaip ir šiuo metu yra, nekomercinės paskirties turtas, kurio vertė iki 220 000, būtų neapmokestinamas, o turtas, viršijantis šią sumą priklausomai nuo jo vertės apmokestinamas nuo 0,5 iki 2 %. Deja, kol nėra visuotinio turto ir pajamų deklaravimo, ši norma nebus veiksminga, nes ją labai lengva apeiti, tad ir biudžetui naudos ne kažin kiek – kitų metų biudžeto projekte numatoma nekilnojamojo turto mokesčio pajamų surinkti 2 600 000 eurų.
Pelno mokesčio reglamentavimo pokyčiai: nuo sveikintinų iki sunkiai suprantamų
Vyriausybė Seimui pateikė ir Pelno mokesčio įstatymo pataisų paketą. Siekiama skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (čia nustatoma lengvatinis apmokestinamojo pelno dalies atskaitymas ir 5 procentų tarifas), verslo technologinį atsinaujinimą (apmokestinamąjį pelną galima sumažinti iki 100 %), nustatomas smulkiam verslui (iki 10 darbuotojų, pajamos iki 300 000 eurų) pirmajam mokestiniam laikotarpiui 0 pelno mokesčio tarifas. Siūloma įteisinti mokestines lengvatas ir pajamoms iš žemės ūkio veiklos, jei jos sudaro daugiau kaip 50 procentų – iš pajamų per mokestinį laikotarpį galima būtų atskaityti 1/20 žemės, kuri tą laikotarpį buvo naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo kainos. Tam tikra proporcija ši lengvata taikoma ir iki 2018 metų įsigytai žemei. Susirūpinta laisvųjų ekonominių zonų veiklos skatinimu – įmonėms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, siekiama įteisinti, kad 10 mokestinių laikotarpių nemokėtų pelno mokesčio, o kitus 6 būtų taikomas 50 procentų sumažintas tarifas. Mokestine pelno lengvata – 5 % tarifu – skatinama kooperacija žemės ūkyje, o kitiems subjektams nustatomas pereinamasis laikotarpis ir už 2018 metus pelnui taikomas 10 procentų tarifas. Naikinamas socialinių įmonių 0 pelno mokesčio tarifas, neapmokestinamoms pajamoms siūloma nepriskirti jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavų ir uosto žemės nuomos lėšų. Panašu, kad vieniems vienaip, o kitiems kitaip – pagal rinkėjų sanklodą ir partinę genetiką.
Dosnūs siūlymai...
Seimo narys Petras Gražulis siūlo Valstybinių pensijų įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad asmenys, kuriems paskirta Laisvės premija, galėtų gauti ir I laipsnio valstybinę pensiją. Tokia tvarka taikoma Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Gaila, kad Seimo narys pamiršo ir kitų premijų laureatus: Jono Basanavičiaus, Vyriausybės, Mokslo ir t. t. Selektyvi pataisa, nėra ir jokios premijų sistemos.
Lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai Zbignev Jedinskij ir Vanda Kravčionok teikia Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą, siūlančią visiems senatvės pensininkams kartą per metus skirti 100 eurų priedus. Dosni ir viliojanti pataisa.
Seniai prognozuotas sprendimas
Vyriausybė pateikė Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimą. Jame siūloma fondo skolą perkelti į valstybės iždą. Taip būtų pabaigtas žaidimas, kai Vyriausybė skolina fondui, fondas augina skolų krepšelį beveiki iki 4 mlrd. eurų. Seniai ekspertų siūlyta idėja.
Vyriausybės pristatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo keitimo siūlymai:
socialinio draudimo įmokų 1 metų „atostogos“ savarankišką individualią veiklą pradedantiesiems (įmokos nuo MMA būtų mokamos iš valstybės biudžeto);
ūkininkams ir jų partneriams maksimalios pajamų sumos, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 m. – 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, nuo 2019 m. – 28;
pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis; jos skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalus darbo užmokestis; jei nuo mažesnės, tai šiuo atveju nustatomi aiškūs reikalavimai (turi dirbti pas kitą darbdavį ir mokėti įmokas, gauna pensiją ir t. t.);
vienodos socialinio draudimo įmokos visoms savarankiškai dirbančių asmenų kategorijoms, nustatant, kad įmokas jie moka nuo pusės gautų mokestinių pajamų, atsisakant lengvatų ir taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių „lubas“; ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokas šie asmenys mokėtų nuo sumos, ne mažesnės nei MMA;
socialinio draudimo rezervinis fondas būtų privalomai sudaromas kiekvienais metais pagal patvirtintą įplaukų ir išlaidų santykio formulę.
Pokyčio nedaug, bet skamba garsiai
Vyriausybė Seimui pateikė Išmokų vaikams įstatymo naujos redakcijos projektą. Jo pagrindinė idėja – atsisakoma už auginamus vaikus taikomo papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio bei siūloma įteisinti vienodo dydžio išmoką visiems vaikams, nevertinant šeimos pajamų, bei papildomą išmoką vaikui skirti toms šeimoms, kurių pajamos 1 asmeniui per mėnesį mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir šeimoms, auginančioms (globojančioms) 3 ir daugiau vaikų, nevertinant šeimos pajamų. Įdomus žingsnis, nelabai ką pakeisiantis, bet naudingas pirmiausia didesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Ta išmoka visiems būtų 30 eurų per mėnesį, papildoma išmoka iki 2 metų – 28,5, o nuo 2 iki 18 arba tol, kol mokosi, bet iki 21 metų – 15,2 euro. Išmokos dydis procentiškai susietas su bazine socialine išmoka, taigi, jai keičiantis, didės ir išmokos suma. Tokia paternalistinė formulė valdžios malonėms ir meilei parodyti. Iš viso išmokas gautų apie 530 000 vaikų.
Keis savivaldybių požiūrį į socialinę paramą
Vyriausybė teikia ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Pirmiausia norima įstatymu užtikrinti, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotos savivaldybių biudžeto lėšos (tai yra valstybės deleguota funkcija – taigi centrinė valdžia gali nustatyti ir tokią tvarką) būtų perskirstomos tik socialinės apsaugos srities veikloms finansuoti ir didinti nepasiturinčiųjų motyvaciją integruotis į darbo rinką. 2015 metais šiai paramai savivaldybėms skirta 228,7 mln. eurų, o šiai funkcijai jos panaudojo tik 103 milijonus, t. y. mažiau nei pusę, sutaupytas lėšas perskirstė kitoms veikloms, nebūtinai socialinėms. Centrinė valdžia neįsivaizduoja, kad čia bus galima gudrauti, tarkim, kuriai nors socialinei veiklai skirti mažiau lėšų, taip sudarant galimybę ką nors kita finansuoti daugiau, o po to sutaupytas lėšas perskirstant pridėti socialinei sričiai, t. y. savivaldybės moka prognozuoti. Projekte siūloma įtvirtinti, kad išmokos vaikams neįskaitomos į šeimos pajamas, neįskaitomos pajamos iš žemės ūkio naudmenų, kurių plotas neviršija 3 ha (dabar 1 ha), kad gaunantieji piniginę paramą privalo dalyvauti užimtumo programose. Projekte siekiama įteisinti ir toleruotiną pajamų lygį, t. y. į bendrai gyvenančių ar vieno asmens pajamas nebūtų įkaitoma dalis šiame įstatyme apibrėžtų pajamų priklausomai nuo to, ar auginami vaikai (globotinai), kiek jų, vienas ar dviese augina. Tos procentuotės diapazonas nuo 15 (neauginantiems vaikų) iki 35 %, kai vienas asmuo augina 3 ir daugiau vaikų. Projekte atsisakoma nuostatos, kad asmens teisė į paramą būtų susieta su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Taip pat išplečiamos, siekiant paramos veiksmingumo, savivaldybėms galimybės taikyti įvairias piniginės paramos formas: ne tik vienkartinę, bet ir tikslinę, periodinę ar sąlyginę, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Socialinės išmokos – kaip pasivyti kainas ir infliaciją?
Seimui pristatytas ir Vyriausybės teikiamas Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo projektas. Šie dydžiai svarbūs, nes jie taikomi socialinės apsaugos išmokoms apskaičiuoti ir teisei į paramą nustatyti. Nuo 2007 metų nekito bazinės socialinės išmokos dydis (38 eurai), valstybės remiamų pajamų riba (102 eurai) nebuvo didinama nuo 2008 metų. Šiuo metu socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai nesusieti nei su ekonomikos pokyčiais, nei su vartojimo prekių ir paslaugų kainomis, nei su infliacijos mastu, todėl tos išmokos yra simbolinės, neužtikrinančios minimalių asmens poreikių. Projekte siūloma įteisinti kasmet apskaičiuojamą minimalių vartojimo poreikių dydį, nustatoma jo sudarymo tvarka ir jis susiejamas su išmokų atskaitos rodikliais. Projekte siūloma valstybės remiamas pajamas didinti iki 122 eurų (dabar 102), o šalpos pensijų bazinį dydį nuo 112 iki 130 eurų. Visai neaišku, ar šie pokyčiai bent kiek didins atskirų asmenų motyvaciją patiems atsakyti už savo ir artimųjų gyvenimą, viskas panašu į tą patį paternalizmą, pasyvią paramą-padalijimą.
Biudžetinio sektoriaus darbuotojams – kukli viltis
Vyriausybė susirūpinusi ir atlyginimais – tiesa, gan droviai. Seimui ji pateikė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo pataisas. Siūloma 1,5 euro didinti šį bazinį dydį nuo 130,5 iki 132 eurų. Bene 180 000 darbuotojų atlyginimas vidutiniškai didėtų 1,12 %, t. y. nuo 10 iki 20 eurų – kas daugiau gauna, tam ir didėja daugiau. Valstybės biudžete šiam kukliam padidėjimui teks atseikėti 32 milijonus eurų. Tai bene pirmas tokio masto po krizės atlyginimų didinimas visiškai priklausantiems nuo valdžios malonės biudžetininkams.