Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2017 09 25–10 2)
Socialinis jautrumas populiariai...
Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo rezoliuciją „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“. Tai panašu į bandymą atkreipti dėmesį į savo asmenį – juk jis savo partijos buvo bene pirmasis paskelbtas kandidatu prezidento rinkimuose, bet vis medijų pamirštamas. Projektas – bendro pobūdžio populistinė politinė deklaracija. Autorius skelbia siekiantis atkurti socialinį teisingumą ir socialinę sanglaudą, pasitikėjimą valstybe. Pateikdamas daug statistinės informacijos apie mūsų pensininkų sunkią socialinę ekonominę padėtį, parodo, kokias valstybines pensijas ar rentas – neįmokines išmokas – kartu su senatvės pensija gauna teisėjai, signatarai, buvę sportininkai, mokslininkai... Seimo narys primena, kad tokias neįmokines išmokas kitose ES valstybėse paprastai gauna tie asmenys, kuriems sunku išgyventi ir reikia jiems užtikrinti minimalias išgyvenimo sąlygas. Tai, kaip jis teigia, pri(si)mindamas ragina Vyriausybę nedelsiant peržiūrėti valstybinių pensijų sistemą taip, kad jos būtų skiriamos ne už nuopelnus ar pareigas, bet tik tiems asmenims, kuriems būtina objektyviai padėti, ir siūlo Seimo valdybai sudaryti darbo grupę įstatymų projektams parengti. Štai taip – rinkimų kampanija prasideda, nors savo dvasia rezoliucija aktuali ir jautri. Priklausydamas didžiajai Seimo frakcijai, šia rezoliucija autorius demonstruoja jos neįgalumą bei savo politines ambicijas.
Valstybės viešojo biudžetinio sektoriaus darbuotojams – didesnius atlyginimus. Pritarta po pateikimo
Seimas pritarė pateikimo stadijoje įstatymo projektui (registruotam socialdemokratų Algirdo Syso ir Andriaus Palionio), kuriuo siekiama nuo 2018 m. nustatyti didesnį pareiginės algos bazinį dydį valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, kariams. Minėtas bazinis dydis būtų keliamas iki 142 eurų. Taip iš esmės būtų sugrąžinamas tas dydis, kuris dėl pasaulinės finansų krizės buvo sumažintas 2009-aisiais iki 130,33 euro. Suprantama, kad augant ekonomikai, taip pat kylant prekių ir paslaugų kainoms, valstybės viešojo biudžetinio sektoriaus darbuotojų algos irgi turėtų lipti iš krizės. Juolab kad konkurencinėje kovoje dėl geriausiųjų darbuotojų valstybės sektorius vis labiau pralaimi privačiam.
Dėmesys neformaliajam vaikų švietimui
Ketvirtadienio (09 28) posėdyje priimtas Seimo nutarimas „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimo tęstinumo ir plėtros“. Nutarimu įsipareigojama 2018 metų valstybės biudžeto projekte numatyti ne mažiau kaip 11 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšeliui finansuoti ir vėlesnių metų valstybės biudžeto projektuose nuosekliai didinti NVŠ krepšeliui finansuoti skiriamas lėšas. Taip pat siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rengiant 2018 metų valstybės biudžeto projektą, numatyti papildomų biudžeto lėšų NVŠ krepšeliui finansuoti ne tik ugdymo proceso laikotarpiu, bet ir mokinių vasaros atostogų metu, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų NVŠ krepšeliui finansuoti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai
Paskutinę rugsėjo savaitę Vyriausybė registravo visą paketą įstatyminių siūlymų, parengtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apie šiuos projektus:
Siūlomi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimai. Šio projekto tikslas – sutvarkyti administruojančių valstybines pensijas institucijų funkcijas ir visų išmokų mokėjimą perduoti SODRAI. Motyvuojama tuo, kad ateityje valstybinės pensijos ir kitos išmokos bus didinamos atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes.
Siūlomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis siekama palengvinti gyvenimą tėvystės ar motinystės išmokų gavėjams. Nesant paskutinių 12 mėn. pajamų, gali būti skaičiuojama išmoka pagal ankstesnes pajamas. Įstatymu taip pat siūloma pavesti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai nustatyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarką. Pataisomis būtų naujai reglamentuojamas išmokų mokėjimas savarankiškai dirbantiems asmenims.
Siekiama keisti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymą, atsisakant ankstesnės draudžiamųjų pajamų nustatymo metodikos ir pagrindiniu dydžiu renkantis vidutinį šalies darbo užmokestį, pagal kurį būtų skaičiuojamos kompensacinės išmokos.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisomis siekiama nustatyti, kad negavus pajamų iš darbdavio, jam tapus nemokiam, darbuotojui skaičiuojamos išmokos pagal 12 mėn., kai buvo mokamos įmokos, vidurkį.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme patikslinama formulė, pagal kurią skaičiuojamos nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų išmokos. Dalis pakeitimų yra redakciniai, bet esminis pokytis – sumų skaičiavimas atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokestį.
Taisant jau pačios Vyriausybės 2014 metų nutarimą, yra siūloma patvirtinti 18 eurų didesnį šalpos pensijų bazės dydį (130 eurų, kai šiuo metu yra 112 eurų). Šalpos pensijų bazė yra Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme nustatytų šalpos išmokų (šalpos neįgalumo pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų ir socialinių pensijų) dydžio matas. Šalpos išmokų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas neįgalumo ir senatvės atvejais jokių pajamų arba labai mažas pajamas (kai socialinio draudimo pensija neviršija nustatyto šalpos pensijos dydžio) negaunantiems asmenims.