Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2017 09 18–25)

September 25, 2017

Lengvatinis PVM tarifas šilumai. Ar Vyriausybės argumentai tirps kartu su sniegu?

Vyriausybė pateikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimą, siūlydama laikinai iki metų pabaigos grąžinti šilumos energijai ir karštam vandeniui lengvatinį 9 % PVM tarifą. Seimas greituoju būdu šį projektą priėmė. Čia įdomi Vyriausybės teikta pakeitimo argumentacija: nebaigta daugiabučių renovacija, dėl žemo šilumos energinio efektyvumo didelės pastatų šildymo sąnaudos, gyventojams tenka didelė finansinė našta. Taigi, suprask, kad jei nuo sausio 1 d. bus pakeistas mokesčio tarifas, tai visos minėtos lengvatą pagrindžiančios aplinkybės bus įveiktos. Didingas Vyriausybės užmojis ar logikos stygius?

 

Medžiotojams gali tekti atverti pinigines plačiau

Valstiečių frakcijos atstovai įregistravo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas, kuriomis siūlo padvigubinti metinius mokesčius už medžioklės plotų kategorijas. Medžiotojai neapsidžiaugs, bet už prabangų laisvalaikį reikia susimokėti. Beje, norima keisti ir šio mokesčio pajamų paskirstymą tarp savivaldos ir centro: jei dabar 70 % jų tenka savivaldybių gamtos programai, tai gali likti 50.  Tebūnie darna.

 

Konkurencija dėl valstybės pensininkų

Seimo laisvės kovų komisijos atstovai įregistravo Valstybinių pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimus. Siūloma 20 % didinti valstybinių pensijų nukentėjusiems nuo okupacijos ir agresijos bazinius dydžius, nes, kaip teigia projekto autoriai, šių valstybinių pensijų dydis neatitinka ekonominės padėties ir nekito nuo 2009 metų. Žinoma, pageidautinas platesnis mąstymas apie visus piliečius. Beje, kiek anksčiau šio bazinio dydžio pakeitimus yra įregIstravęs Arvydas Anušauskas su Agne Bilotaite. Seimo nariai irgi konkuruoja.

 

Tarp teisingumo ir teisinės ekvilibristikos

Petras Gražulis įsitikinęs, kad turi būti ištaisyta neteisybė, todėl įregistravo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnio pataisą, siūlydamas, kad būtų mokama ne didesnioji ar  pasirinktoji viena iš pensijų, jei žmogus turi teisę į jas, bet pensijos būtų mokamos kartu. Seimo teisininkai suskumba pareikšti, kad tokia nuostata prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, mat išmokų dydis gali viršyti jo turėtas darbo pajamas. Teisinė ekvilibristika visada sujaukia logiką: žmogus ne dėl savo kaltės netenka kokio nors darbingumo laipsnio, kartu negali dirbti ir tam tikro darbo, jo darbo pajamos natūraliai gali sumažėti. Kaip tada su teisinės valstybės principais?

 

Netrukus Seimo narys Simonas Gentvilas įregistravo to paties įstatymo 3 ir 15 straipsnių pakeitimus, siūlydamas, kad, jei asmuo turi teisę į kelias valstybines pensijas, atskirais atvejais – garbės donorams ir motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms, būtų mokamos ne viena, bet ne daugiau kaip 2 valstybinės pensijos. Sena nesibaigianti tema, kiekvienoje kadencijoje teikiami panašūs papildymai, inicijuojami tų pačių interesų grupių.

 

Ar atims iš populistų priešrinkiminį MMA saldainiuką?

Politikai, profsąjungos, ministerijų ir verslo atstovai nuolat diskutuoja dėl minimalios algos (MMA) pagrįstumo. Seimo narys P. Gražulis įregistravo Darbo kodekso 141 straipsnio papildymo įstatymo projektą, siūlydamas nustatyti MMA dydžio skaičiavimą, ją susiejant su paskutinių 3 metų vidutiniu darbo užmokesčiu bei nustatant, kad ji negali būti mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Gera pati idėja, kad MMA nustatymas būtų ne politinis sprendimas, o pagrįstas aiškiais principais, susietas su ekonomikos būkle.  Pamename, kad MMA praeitoje kadencijoje buvo mėgstamas darbiečių žaisliukas. Įtvirtinus MMA indeksavimo sistemą, liautųsi proginis politikų dosnumas.

 

Tiesa, Trišalė taryba (Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai) ketvirtadienį (09 21) sutarė dėl MMA didinimo kitais metais iki 400 eurų. Galutinį sprendimą dar turės priimti Vyriausybė. Trišalė taryba taip pat pasiūlė politikams neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti MMA. Darbdavių atstovai kėlė ir klausimą dėl MMA depolitizavimo.

 

Kai vaikus prižiūri jų seneliai. Pritarta po pateikimo

Konservatorės-krikdemės Monikos Navickienės įregistruotomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma, kad, iki vaikui sukaks 2 metai, vaiko priežiūros atostogos (ar ligos atveju) galėtų būti suteikiamos ir vienam iš senelių, kurie yra apdrausti. Įstatymo projektui pritarta pateikimo stadijoje. Siūloma svarstyti lapkričio 14 d.

 

Didės valstybės remiamos pajamos (VRP)

Rugsėjo 20 d. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų didinti valstybės remiamas pajamas 20 eurų (nuo 102 iki 122 eurų). Sveikintinas žingsnis, juolab kad šie VRP dydžiai nesikeitė beveik 10 metų. Kaip pažymima ministerijos pranešime spaudai, „padidinus valstybės remiamas pajamas 20 eurų, socialinę paramą galinčių gauti gyventojų padaugės 40 tūkst., o dar 80 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas.“

 

Sodros „įmokų atostogos“ pradedantiems savarankiškai dirbti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti socialinio draudimo „įmokų atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims (sumokant įmokas nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų). Taigi, jei įstatymo pataisos būtų priimtos, Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų galėtų nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia būtų laikomas momentai, kai po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą taptų savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Minėtomis pataisomis norima reglamentuoti ir VSD „grindis“ darbdaviams, kai už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius mažesnę kaip minimalią mėnesinę algą, socialinio draudimo įmokos būtų neskaičiuojamos ir nemokamos. Toks siūlymas kelia klausimų – kaip tai atsilieps darbuotojų pensijoms? Vėlgi nelengva įvertinti, ar tokios „grindys“ neskatins darbdavių manipuliuoti etatų dalimis ir laikyti darbuotojų atlyginimų žemiau minimalios ribos.

 

 

 

 

 

Please reload

Featured Posts

Socialiai atsakingi siūlymai Seime

Seimo TS-LKD frakcijos narys Edmundas Pupinis pateikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio...

Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2018 03 25 – 04 15)

April 15, 2018

1/10
Please reload

Recent Posts
Please reload

Archive
Please reload

Search By Tags
Please reload