Apžvalga: pajamos, mokesčiai ir užimtumas. Ką siūlo politikai?

September 18, 2017

Siūloma didinti valstybės pensijas ir biudžetininkų atlygį

 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė įregistravo du įstatymų projektus. Valstybinių pensijų įstatyme siūlo jos bazinį dydį nuo 58 eurų padidinti iki 65. Toks sprendimas būtų savalaikis valstybės dėmesio atkreipimas į šaliai nusipelniusius, taip pat nuo okupacijų nukentėjusius asmenis. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo įstatyme siūlo šį dydį nuo 130,5 euro didinti 2018 metams iki 133 eurų. Toks pakeitimas teigiamai paliestų visą biudžetinį sektorių. Abiem atvejais Seimo nariai pakeitimus grindžia būtinybe atstatyti ikikrizinį pajamų dydį.

 

Nemokamas maitinimas pradinukams ir vaiko pinigai

 

Rugpjūtį socialdemokratai (Algirdas Sysas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė) Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisose siūlo įteisinti priešmokyklinukams ir pradinukams teisę į nemokamą maitinimą, nepaisant šeimos pajamų. Šiandien nemokamas maitinimas garantuojamas atsižvelgiant į šeimos pajamas: jei 1 asmeniui tenka mažiau nei 1,5 VRP dydžio suma. Beje, pataisų teikėjai siūlo ne prievolę, o tik teisę, t. y. galimybę šeimoms pasirinkti. 

 

Kartu ši trijulė įregistravo ir Išmokų vaikams įstatymo pakeitimą. Jame siūlo visiems vaikams iki 18 metų, nepaisant šeimos pajamų, įteisinti kasmėnesines išmokas 2018 metais po 30 eurų, 2019 ⎯ po 60, nuo 2020 metų ⎯ 1 valstybės remiamų pajamų dydį. Šiandien tokios išmokos susietos su vaikų skaičiumi ⎯ 3 ir daugiau ⎯ ir su pajamomis vienam asmeniui (1,5 VRP). Taigi labai dosnūs pasiūlymai.

 

Didins valstybės remiamų pajamų dydi ir bazinę pensiją

 

Vyriausybė patikslina du nutarimus. Nuo 2018 metų sausio 1 d. nustato naują valstybės remiamų pajamų dydį ⎯ vietoj 102 bus 122 eurai. VRP dydis lemia daug socialinių išmokų: socialines pašalpas, būsto šildymo kompensacijas, paramą mokinių maitinimui, teisę į paramą būstui įsigyti ir t. t. Kartu Vyriausybė nuo spalio 1 d. padidina valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją nuo 120 iki 130 eurų, o maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį ⎯ nuo 263 iki 285 eurų. Abu sprendimai mažina pajamų nelygybę ir pagrįsti paprasta filosofija ⎯ labiausiai pajamų nelygybę mažina socialinės išmokos.

 

Siekiama progresyvaus pajamų mokesčio ir mažintinti apmokestinamojo turto vertę

 

Jau minėtų socialdemokratų (A. Syso, A. Palionio, R. Budbergytės) iniciatyva Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma įteisinti progresinius mokesčių tarifus metinių pajamų dydžiams: metinę pajamų dalį, neviršijančią 20 000, apmokestinti 15% tarifu, nuo 20 000 iki 30 000 ⎯ 16, nuo 30 000 iki 40 000 ⎯ 17, o viršijančią 40 000 ⎯ 20 procentų tarifu. Beje, mažiausiai uždirbantiems šis pakeitimas neprideda nė cento, tik šiek tiek simboliškai daugiau apmokestina daugiau uždirbančius. 

 

Siūloma keisti ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą: mažinti maksimalią neapmokestinamojo turto vertę nuo 220 000 iki 150 000. Tikėtina, kad pagrindinis tikslas ⎯ mažinti motyvaciją manipuliuoti nekilnojamuoju turtu.

 

Kai vaikus prižiūri jų seneliai

 

Konservatorės-krikdemės Monikos Navickienės įregistruotomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma, kad, iki vaikui sukaks 2 metai, vaiko priežiūros atostogos (ar ligos atveju) galėtų būti suteikiamos ir vienam iš senelių, kurie yra apdrausti. Tai tikrai suteiktų daugiau galimybių jaunoms šeimoms.

 

Darbštiems studentams ⎯ galimybė gauti bedarbio pašalpą

 

Seimo narė GIntarė Skaistė (TS-LKD) registravo Užimtumo įstatymo papildymą, kuriuo siekiama suteikt galimybę aktyviai darbo rinkoje dalyvaujantiems studentams, praradus darbą, užsitikrinti bedarbio statusą ir, suprantama, pašalpą.

 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ⎯ ir dirbantiesiems

 

Užimtumo įstatymą iš pagrindų siūlo tobulinti ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos iniciatyva parengtos ir registruotos Užimtumo įstatymo pataisos siūlo įstatyme įtvirtinti galimybę ir užimtiems asmenims naudotis aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis. Taip pat daug dėmesio skiriama užimtumo ir darbo rinkos stebėsenai, tai įtvirtinant atskiru įstatumo straipsniu. Siūloma profesinį mokymą, perkvalifikavimą, užimtumo skatinimą pakeltį į visiškai naują lygį. "Siekiant nuoseklaus ekonomikos augimo bei kryptingo užimtumo didinimo, stiprinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį rinkos ir savivaldybių poreikiams, siekiant kelti profesinio mokymo kokybę ir prestižą sudaryti geresnes sąlygas jaunimui susirasti pirmąjį darbą, o dirbantiesiems likti konkurencingiems darbo rinkoje,  užtikrinti veiksmingą profesinio mokymo sistemos valdymą, efektyvų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, tokiu būdu sudarant realias prielaidas profesinio mokymo srityje didinti lėšų kiekį, tenkantį vienam mokiniui, papildomai investuoti į profesijos mokytojus, siūloma sistemiškai keisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – PMĮ) bei Švietimo įstatymo, Užimtumo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas", ⎯ rašoma įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte.

 

Please reload

Featured Posts

Socialiai atsakingi siūlymai Seime

Seimo TS-LKD frakcijos narys Edmundas Pupinis pateikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio...

Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2018 03 25 – 04 15)

April 15, 2018

1/10
Please reload

Recent Posts
Please reload

Archive
Please reload

Search By Tags