Konferencijos apžvalga: kad valstybės kūryba nesustotų
Sausio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje vyko Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo globojama, Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto ir Rytų Europos studijų centro organizuota konferencija, kurios tema: „Tautos saugumas besikeičiančiame pasaulyje: kas laukia Europos?“.
Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino Lietuvos mokslų akademijos Elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos pirmininkas prof. hab. dr. Adolfas Laimutis Telksnys.
Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas įvadiniame pranešime priminė simbolines sąsajas, siejančias Mokslų akademiją su Lietuvos Sąjūdžio ištakomis, tautos atgimimu. Simboliška rinktis šioje erdvėje svarstyti grėsmes, kylančias lietuvių tautai. Kartais visuomenėje sklando nerimas, jog narystė tarptautinėse organizacijose gali ištirpdyti mūsų tautos valstybingumą ir tautinę tapatybę. Europarlamentaras priminė LR Konstitucią, kurioje skelbiama, jog lietuvių tauta kuria valstybę. Jei žmogus nesijaučia fiziškai ar ekonomiškai saugus, tuomet ir tauta nėra saugi.
Mūsų politinė padėtis po įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO yra pasikeitusi, tad reikėtų neužsiimti svarstymais, kas ir kaip padės, bet priimti mūsų misiją, kurią įkūnija simbolinė, realaus Lietuvos kario pasienio zonoje figūra. Karys budi vardan to, kad valstybės kūryba nesustotų...
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Arnoldas Pranckevičius savo pranešime „Nuo kibernetinių atakų iki sienų apsaugos: naujasis Europos Sąjungos saugumo diskursas“ išskyrė dabartines keliančias nerimą politines realijas: nuo neapibrėžtos JAV situacijos po prezidento rinkimų iki Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos... Paminėti artėjantys rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje... Dar visai neseniai Europos politikai saugumo grėsmes suvokė pirmiausia kaip išorines. Globali dabarties politinė situacija skatina ne mažiau nerimauti ne tik dėl tiesioginės invazijos ar hibridinio karo, bet ir Europos Sąjungos ir NATO aljanso išlikimo.
LR Seimo narės, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotos Rasos Juknevičienės pranešimas ne tik priminė esamą Lietuvos geopolitinę situaciją, bet ir tam tikrus pasirengimo šalies gynybai aspektus. Pasak pranešėjos, po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos žmonėms praktiškai nereikia įrodinėti Rusijos grėsmės. Svarbesni žingsniai yra kariuomenės rezervo stiprinimas ir pakankamas lėšų gynybai skyrimas.
VSD Saugumo vadovas Ainis Razma metaforiškai pradėjo savo pranešimą, pasiremdamas Biblijos eilutėmis, kuriose sakoma: „Pradžioje buvo žodis.“ Pasak saugumo atstovo, daugelis procesų, kurių rezultatus dabar matome, yra ne vieno dešimtmečio politikos vaisius. Politika nėra vien sprendimai ar doktrinos, kurios užrašytos popieriuje. Kol jos tik teoriškai užfiksuotos, jos nėra gyvos, bet per simbolius, ženklus ir sąvokas kuriama ta tikrovė, kurios reikia kūrėjui (minimu atveju – Rusijai). Vienas iš terminų – „Novaja Rosija“. Iki Ukrainos okupacijos jo atitikmens realybėje praktiškai nebuvo. Svarstydamas termino genezę, pranešėjas išskyrė tai, jog tam tikri pokyčiai yra ilgalaikiai ir turintys tam tikrus etapus. Bendrinė mūsų laikmetį apibūdinanti sąvoka – postmodernus būvis, lydimas pliuralizmo, o taip pat jam būdingo moralinio reliatyvizmo ir technologijų įsigalėjimo. Daugelį technologinių, socialinių ir net politinių procesų perima specialistai. Krašto gynyba taip pat paliekama specialistams. Visuomenės specializacija tarsi priverčia trauktis demokratijos erdvę. Piliečių aktyvumas rinkimuose yra mažas.
Doc. dr. Vincentas Vobolevičius savo pranešime „Gerovės valstybės modeliai: kuriuo keliu sukti Lietuvai?“ trumpai apžvelgė pagrindines politines sistemas. Pranešėjo manymu, Lietuvai tinkamiausias galėtų būti krikščioniškosios demokratijos modelis, kuriame dera platus spektras rinkėjų, nes apjungiama ir laisvosios rinkos idėja, ir socialinis teisingumas bei žmogaus teisės.
Socialinio darbo ekspertė, VU dėstytoja doc. dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė nurodė, jog viena iš didžiųjų problemų yra nepakankamo dėmesio socialinio darbo specialistams skyrimas.Pasak pranešėjos, siekiama kurti socialines paslaugas, bet skiriamas nepakankamas finansavimas patiems specialistams, kurie turi būti įvaldę daug profesinių kompetencijų. Švietimo sistema tapo paslaugų teikimu. Patenkintas paslaugos vartotojas, saugiau ir teikėjui. Bet ar tokia sistema gali tinkamai ugdyti? Neatsiejamas visuomenės bruožas yra konkurencinė įtampa, kuri juntama praktiškai visose gyvenimo sferose. Moksleivis turi planuoti, modeliuoti sėkmingą savo gyvenimą. Galbūt ne visi nori ar gali būti informacinių technologijų specialistais, ne visiems ir reikia... Atlyginimų „žirklės“ ir didėjanti socialinė atskirtis mažina tapatinimosi su savo valstybe jausmą.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, pristatydamas pranešimą „Socialinių problemų mažinimas“, pateikė konkrečius socialinės politikos įgyvendinimo Alytaus r. savivaldybėje pavyzdžius ir darbo kryptis. Alytaus r. savivaldybė yra viena iš pirmaujančių, sprendžiant laikinosios globos, įvaikinimo, vaikų, gyvenančių rizikos šeimose, klausimus.
Lietuvių kalbos instituto direktorės prof. dr. Elenos Jolantos Zabarskaitės pranešimas iliustravo tai, kaip technologijų pasaulyje kalba tampa „plokščia“, t. y. tam tikros netgi kasdieninės sąvokos praranda savo kontekstą ir turinį. Google'ui kibinas tampa pyragėliu su mėsa... Galbūt ryškesnė, o sykiu kaip grėsmingas signalas buvo antroji pranešimo dalis, skirta pažvelgti į sąvokų ir vaizdinių formavimą. Buvo pristatyta, kaip Lietuvos žiniasklaidoje vaizduojamas Rusijos prezidentas V. Putinas. Daugelyje antraščių jis vaizduojamas kaip teigiamas, stiprus ir tam tikras sektinas pavyzdys. Kaip tik priešingai to meto spaudoje buvo apibūdinamas LR Vyriausybės vadovas. Galbūt būtų galima manyti, jog tai žurnalistų politinio ar sociolingvistinio išsilavinimo stoka, kurios neigiamų tendencijų apraiškas ne tik regime, bet ir jų pateikiami vaizdiniai veikia kur kas efektyviau nei faktai ir argumentai.
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro kibernetinio saugumo ekspertas Vytautas Butrimas, skaitydamas pranešimą „Internetas: vakar, šiandien ir rytoj“, atkreipė dėmesį į kibernetinės erdvės saugumo problemas, iliustruodamas konkrečiais pavyzdžiais, kaip kibernetinės atakos sutrikdo gamybos procesus, atjungia elektros pastotes ar ištrina kompiuterio kietųjų diskų turinį. Daugėjant prie interneto prijungtų įrenginių skaičiui, plečiasi ne tik mūsų galimybės gyventi patogiau ir lengviau, bet sykiu atsiranda naujų iššūkių ir grėsmių. Pranešėjo manymu, būtinas valdžios institucijų, inžinierių ir saugumo specialistų bendras sutarimas, kuriame būtų numatyti priemonių ir veiklos planai, siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą ir apsaugos priemones.
Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas pristatė instituto atliktą tyrimą, kurio metu buvo analizuotas tautinių bendrijų, gyvenančių Lietuvoje, požiūris į Rusiją ir jos tarptautinę politiką. Pastebėtina tai, jog nemaža tautinių bendrijų atstovų dalis pateisina Rusijos karą Ukrainoje ir pasitiki Rusijos prezidentu. Apklausos duomenys leidžia teigti, jog tautinėms bendrijoms priklausantys asmenys stokoja tapatini- mosi su savo valstybe, nesijaučia artimi tai šaliai, kurioje gyvena. Tai pakankamai rimta grėsmė, juolab esant kalbos barjerui, patiriant skurdą ir atskirtį, priešiška ideologija gali tapti labai paveiki.
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos specialistas Karolis Zikaras, pristatydamas temą „Visuomenės pilietinio atsparumo stiprinimo perspektyvos informacinio karo kontekste“, akcentavo būtinybę istorikams susitarti dėl pagrindinių istorinių įvykių vertinimų ir interpretacijos. Susitarimas ir vieningumas būtinas, norint atremti priešiškas ideologines informacines grėsmes. Nežinodami savo tautos ir šalies istorijos, galime būti labiau veikiami priešiškų jėgų ir įtakų.
Tekstas išspausdintas žurnale „Apžvalga" (2017 m. sausis, nr. 1 (87)