Laurynas Kasčiūnas: Šeimos puoselėjimas - integrali Lietuvos švietimo sistemos dalis
2050-ieji. Lietuvoje - 1,9 mln. gyventojų. Šiandien sunkiai triūsiantys ir mokesčius mokantys trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai tapo senjorais, bet jie negali būti ramūs dėl senatvės - šalyje opiai trūksta dirbančiųjų, kurie leistų išlaikyti socialinės sistemos funkcionavimą. Deja, dabartinės demografinės tendencijos rodo, kad sparčiai einame tokio neraminančio scenarijaus link.
Kai kas siūlo rinkti lengviausią kelią – skatinti imigraciją. Tokią išeitį prieš kelis dešimtmečius pasirinko Vakarų Europa, tačiau kultūrinės įtampos ir iššūkiai šių šalių visuomenių sugyvenimui skatina pripažinti – tai netapo sprendimo raktu, kurį galėtų perimti Lietuva. Jau šiandien turime aiškiai pasakyti, kad mūsų prioritetas - tūkstančių emigravusių lietuvių susigrąžinimas ir kryptinga šeimų stiprinimo bei gimstamumo skatinimo politika.
Lengviau pasakyti, nei padaryti? Turime būti konkretūs bei grįsti Lietuvos šeimos politiką trimis ramsčiais: ekonominėmis – socialinėmis paskatomis, galimybėmis derinti darbą ir vaikų auginimą bei visuomenės suvokimu, kad šeima - tai „sėkmės istorija“, o ne kliūtis karjerai ar gyvenimo malonumams. Ir šios kryptys turi papildyti viena kitą.
Bet vien ekonominių priemonių nepakanka. Štai Vokietijos mokestinė politika yra palanki šeimai (mažesni mokesčiai gyvenant santuokoje ir auginant vaikus), tačiau gimstamumo rodiklis tėra 1,38 - vien visuomenės demografinei pusiausvyrai palaikyti jis turėtų siekti 2,11. Ekspertai skaičiuoja, kad ekonominės priemonės geriausiu atveju gali paskatinti šeimą apsispręsti dėl antro vaiko. Todėl šalia tokių būtinų sprendimų kaip neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, pajamų mokesčio mažinimas, parama pirmajam šeimos būstui įsigyti, lanksčių užimtumo formų diegimas, vaiko priežiūros atostogų pertvarka, turi atsirasti ne parodomoji, bet reali valstybės pagarba šeimai. Šeimos puoselėjimas turi virsti integralia Lietuvos švietimo sistemos dalimi.