Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2017 11 13–27)

November 26, 2017

 

 

Teisę į valstybinę pensiją – ir daugiavaikiams tėvams

 

Lapkričio 14 d. Seimo posėdyje pritarta svarstymo stadijoje Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktam Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektui. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, patikslinant asmenų, turinčių teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, grupę bei pašalinant šiuo metu teisės aktuose nustatytą asmenų lygiateisiškumo bei protingumo principui prieštaraujantį ribojimą. Pagal pataisytą įstatymą į valstybinę pensiją teisę turėtų ne tik motina, bet ir tėvas. Įstatyme taip pat numatytos išimtys, pagal kurias valstybinė pensija nebūtų skiriama tėvui, neauginusiam savo vaikų.

 

Taisomi įstatymo straipsniai prieš daugelį metų atsirado todėl, kad daug vaikų pagimdžiusios ir užauginusios motinos neturėdavo galimybės uždirbti tinkamą pensiją. Įprastai tokių motinų pensijos būdavo minimalios, nes jos beveik nedalyvaudavo darbo rinkoje ir negaudamos pajamų, neuždirbdavo pensijos. Buvo nuspręsta, kad užauginti daug vaikų irgi yra darbas, todėl ir buvo nutarta motinoms už šį darbą skirti valstybinę pensiją. Taigi vyrams-tėvams tokia valstybinė pensija nepriklausė, nes buvo laikoma, kad jie turi visas galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir pensiją užsidirbti. Tačiau pasikeitus laikams, keičiasi ir samprata. Atsirado lygiateisiškumo ir tėvo nediskriminavo principas, kuriuo remiantis ir siūlomas šis įstatymo pakeitimas.

 

Skirtingi progresinių mokesčių siūlymai – pritarta po pateikimo

 

Tam pačiam lapkričio 14-osios posėdyje Seimui pateikti bent keli mokesčių progresinimo siūlymai.

 

Socialdemokratai Andrius Palionis, Algirdas Sysas ir Rasa Budbergytė siūlo įvesti tokius progresinius gyventojo pajamų apmokestinimo tarifus: metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, būtų apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu; metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, – 16 procentų mokesčio tarifu; viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, – 17 procentų mokesčio tarifu; galiausiai metinė pajamų dalis, viršijanti 40 000 eurų, būtų apmokestinama 20 procentų mokesčio tarifu.

 

Kitame projekte TS-LKD frakcijos atstovai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo gyventojų pajamas apmokestinti šiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, būtų apmokestinama 12 procentų mokesčio tarifu; pajamų dalis, viršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, – 19 procentų mokesčio tarifu.

 

Abu projektus Seimas apsiėmė svarstyti. 

 

Džiugu, kad politinėje Seimo darbotvarkėje pradėti svarstyti progresiniai gyventojo pajamų apmokestinimo tarifai. Pagal juos daugiau uždirbantys ir mokesčių sumokėtų daugiau, o mažiau uždirbantys – mažiau. Pateikti net du įstatymo variantai. Liūdina tik tai, kad abiejų projektų teikėjai yra atskiri Seimo nariai ir visi iš opozicijos. Tad mažai tikėtina, kad šie projektai bus priimti. Progresinius mokesčių tarifus turėtų teikti Vyriausybė. Tik tai garantuotų šios mokestinės reformos sėkmę.

 

Didins atlyginimų koeficientus

 

Lapkričio 16 d. Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo numatoma didinti žemesniųjų, vidutinių ir aukštesniųjų kategorijų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų pagrindinius koeficientus ir visiškai nedidinti aukščiausiųjų kategorijų darbuotojų atlyginimų koeficientų. Taigi, dėl priimto įstatymo šiek tiek padidės 300 tūkst. valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis, kuris nebuvo didintas devynerius metus, tačiau tai niekaip nepadidins ministrų, Seimo narių, teisėjų atlyginimų. Visgi, net Seimo nariai pripažįsta, kad šis atlyginimų didinimas yra simbolinis ir tikisi, kad atlyginimai labiau didės didinant bazinės algos dydį, dėl kurio bus balsuojama vėliau.

 

 

Siūlymas plėsti užimtumo subsidijavimą

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkričio 20 d. Seime registravo Užimtumo įstatymo pakeitimų projektą. Minėtame įstatyme siūloma plėsti subsidijuojamųjų sąrašą ir darbo rinkoje papildomą rėmimą taikyti grįžusiems iš įkalinimo vietų, nėščioms moterims ar asmenims, prižiūrintiems neįgaliuosius šeimos narius ir kt.

 

 

Susirūpinta griežtesne socialinių įmonių kontrole

 

Seime registruotas Socialinių įmonių įstatymo keitimas, kuriuo siekiama griežtinti socialinių įmonių kontrolę. Pataisa neleistų piktnaudžiauti prisidengiant socialinių įmonių statusu, nes būtų numatyta, jog dalis gauto pelno privalomai turėtų būti investuojama į neįgaliųjų socialinę integraciją.

Pristatant įstatymą yra pažymima, kad tikslas yra tobulinti ir tikslinti socialinių įmonių teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę. Taigi pataisomis bus siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse ir užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų socialinių įmonių tikslą – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.

 

 

Ekstremalias situacijas siūloma švelnti mokesčių lengvatomis

 

Seimo narys, „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius įregistravo 3 įstatymų – Žemės mokesčio, Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio – pataisas. Autorius siūlo 3 mokesčių lengvatas žemės savininkams ir žemės ūkio įmonėms tuo atveju, jei paskelbiama ekstremali situacija dėl gamtos stichijos: a) žemės savininkus, jei ne mažiau kaip 50 procentų jų pajamų yra iš žemės ūkio veiklos, atleisti nuo žemės mokesčio 2 mokestinius metus, b) žemės ūkio įmones – nuo pelno mokesčio ir c) žemės ūkio pajamas priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų. Dosnus pasiūlymas, dar įvertinant ir tai, kad žadama ūkininkams bent iš dalies kompensuoti netektis dėl stichijos.

 

Jei auginami 4 ir daugiau vaikų

 

„Valstiečių-žaliųjų“ atstovai Jonas Jarutis ir Robertas Šarknickas siūlo papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nauja norma: kai tėvai ar vienas iš jų (įtėviai) augina 4 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, vienas iš jų, kurio pajamos mažiausios, atleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio, kol vyriausiam vaikui sukaks 18 metų. Praktiškai paini pataisa, bet iniciatyva įdomi: ne socialinėmis išmokomis, o mokesčių lengvatomis padėti šeimoms.

 

Imamasi socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos

 

Vyriausybės pritarimu Socialinių reikalų ir darbo ministerija įregistravo Šalpos pensijų ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisas. Įgyvendinant 2011 m. gegužės mėn. 24 dienos Seimo nutarimą dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos, siūloma įtvirtinti, kad nuo 2019 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga skiria ir moka šalpos, šalpos našlaičių, socialines pensijas, nes tai pensinio pobūdžio išmokos, nepatenkančios į piniginės socialinės paramos sistemą. Jas dabar skiria ir moka savivaldybės.

 

Tie patys iniciatoriai teikia Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nustatyti, kad tikslinės kompensacijos būtų skiriamos ir mokamos Lietuvoje faktiškai gyvenantiems asmenims, nepaisant to, kad jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos. Dabar galioja prievolė tai padaryti, jei nori pasinaudoti paramos teise.

 

Vėlgi įgyvendinant socialinio draudimo ir pensijų reformos gaires, Seimui teikiamos Valstybinio socialinio pensijų įstatymo pataisos. Jomis tikslinama daug šios srities teisinio reglamentavimo klausimų. Projekte siūloma:

  • atsisakyti teisės gauti pensiją susiejimo su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalvimu,

  • supaprastinti pensijų skyrimo procedūrą asmenims, kurie iki šio amžiaus buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies nedarbingais,

  • konkrečiai apibrėžti, kas laikytina Lietuvos įmonėse įgytu stažu,

  • detalizuoti pensijų indeksavimo tvarką,

  • nustatyti, kad asmenys, kuriems pensijos paskirtos iki 1995 metų, turi teisę kreiptis dėl pensijų skyrimo pagal naują Pensijų įstatymą,

  • steigti patariamąją instituciją – Pensijų tarybą, nustatoma jos sudarymo tvarka, apibrėžiama kompetencija.

Projekte aptariamas Pensijų įstatymo įgyvendinimas, jo pereinamasis laikotarpis, yra daug redakcinio pobūdžio pataisymų.

 

 

Seimas dar kartą spręs, ar transporto lengvatos galios ir senolius lydintiems asmenims

 

Transporto lengvatų įstatymo pakeitimu (pateikė „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava) siūloma suteikti teisę 80 proc. lengvatinį bilietą įsigyti ne tik 80 metų ir vyresniems senoliams, bet ir juos lydintiems asmenims. Lapkričio 21 d. Seimas svarstė šį įstatymo pakeitimą ir nepritarė Finansų ir biudžeto komiteto siūlymui įstatymo projektą atmesti. Taigi šis projektas toliau bus svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo komitete, vėliau Seimo posėdyje dėl jo bus balsuojama dar kartą.

 

 

Nuo kitų metų brangs akcizinės prekės?

 

Lapkričio 23 d. Seimas svarstymo stadijoje pritarė siūlymui nuo kitų metų didinti akcizų tarifus tabakui ir degalams: cigaretėms nustatytas akcizų tarifas didėtų 6 eurais ir būtų 96 eurai už 1000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms akcizas didėtų 4 eurais ir būtų taikomas 37 eurų tarifas už kilogramą produkto. Tuo tarpu akcizo tarifas gazoliams didėtų beveik 17 eurų už 1000 litrų. Dar labiau planuojama didinti akcizo tarifą gazoliui, naudojamam žemės ūkio veiklai, – nuo 21 euro iki 56 eurų už 1000 litrų. Liko tik vienas žingsnis, vienas balsavimas seime, kad šie akcizo tarifai įsigaliotų nuo kitų metų.

 

 

9 proc. PVM tarifas – tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai

 

Gera žinia – lapkričio 23 Seimas svarstymo stadijoje pritarė Vyriausybės siūlymui ir toliau taikyti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti. Bloga žinia – ši lengvata ir toliau galios tik centralizuotai tiekiamai šilumos energijai, t. y. gyvenantiems daugiabučiuose arba individualiuose namuose, kurie yra prijungti prie miesto šilumos tinklų. Kitiems gyventojams, kurie perka kurą – malkas, anglis, briketus, granules –  ir juo šildosi savo namus patys, šis lengvatinis PVM tarifas negalios. Taigi, dalis gyventojų ir toliau už šilumą namuose mokės didesnius mokesčius.

 

 

Progresinių mokesčių tarifų tėvams, auginantiems vaikus, nebus

 

Lapkričio 23 d. Seimas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus. Seimo nariai – konservatoriai-krikdemai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Paulius Saudargas – siūlė pajamų mokesčio tarifą šeimos, auginančioms vaikus, daryti kintamą pagal vaikų skaičių: du vaikus auginantiems tėvams buvo siūloma taikyti 10 proc. pajamų mokesčio tarifą, o tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams – 5 proc. tarifą. Seimo biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes įvedus šiuos progresinius pajamų mokesčio tarifus tėvams, auginantiems vaikus, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 60 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus. Seimas, deja, irgi nepritarė šiam pasiūlymui. Tokie gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai pagal auginamų vaikų skaičių būtų buvusi viena iš realių priemonių, galėjusių padidinti dirbančių ir savo ateitį Lietuvoje kuriančių šeimų gerovę.

 

 

 

 

 

 

Please reload

Featured Posts

Socialiai atsakingi siūlymai Seime

Seimo TS-LKD frakcijos narys Edmundas Pupinis pateikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio...

Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2018 03 25 – 04 15)

April 15, 2018

1/10
Please reload

Recent Posts
Please reload

Archive
Please reload

Search By Tags
Please reload