Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2017 10 10–15)

October 16, 2017

Siūloma kelti valstybės remiamų pajamų dydį

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė pataisų Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymui. Pagal projektą nuo 2018 m. valstybės remiamų pajamų dydis būtų padidintas nuo 102 iki 122 eurų. Apskritai įstatymo projekto tikslas – tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant socialinės apsaugos išmokų dydžius pagal ekonominius rodiklius, papildyti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius nauju minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), atitinkančiu Vyriausybės programos įgyvendinimo plane vartojamą sąvoką „minimalus vartojimo krepšelis“, nustatyti MVPD apskaičiavimo ir susiejimo su socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliais tvarką. 

     Turbūt esminis klausimas – ar skaičiai ir metodikos spės paskui socialinę realybę? Panašu, kad MGL pakeitimas MVPD tėra kol kas tik deklaratyvus. Gal po poros metų bus galima kalbėti iš esmės apie privalumus ar sistemos minusus.

 

Socialinės paramos administravimas – visiškai į savivaldybių rankas

Trečiadienį (10 11) Seime registruotos ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos (parengė Socialinių reikalų ir darbo ministerija). Projektu numatoma savivaldybėms galutinai perleisti socialinės srities administravimo funkcijas. (Pasibaigęs pilotinis projektas, pasiteisino.) Beje, numatyta, kad sutaupytas lėšas savivaldybės galės panaudoti socialinės srities reikmėms. Pataisose teikiamos ir nuostatos dėl socialinės srities krypčių, kurioms galima panaudoti sutaupytas lėšas.

 

Ar kils biudžetininkų atlyginimai?

Vyriausybė siūlo didinti biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus keičiant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo priedus. Algos didėtų tiek valstybės tarnautojams, švietimo darbuotojams (pedagogams), tiek ir politikams.

Biudžetinio sketoriaus darbuotojų atlyginimams esant apverktinos būklės, tai būtų savalaikė ir sveikintina iniciatyva, nors pats padidėjimas, deja, mažiausiai uždirbantiems nebūtų ženklus. Nėra iki galo aišku, kaip bus sprendžiama kokį taikyti koeficientą, kai nurodytos gan plačios ribos, pvz. 3,52–9,55...

     Tiesa, parlamentaras, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis iškart pasiūlė atskirti politikus ir jiems nedidinti algų. Kaip rašoma TS-LKD frakcijos pranešime spaudai, G. Landsbergio pateiktame įstatymų pakete „numatoma politikų darbo apmokėjimą reguliuoti nauju Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymu. Šis įstatymas apibrėžtų iškart ir politikų algų apskaičiavimo, ir mokėjimo tvarką, numatytų pareiginės algos koeficientus ir tame pačiame įstatyme nustatytų politikų pareiginės algos bazinį dydį, kuris būtų atskirtas nuo pareigūnų ir tarnautojų algų bazinio dydžio. Pastarasis dydis galėtų būti keičiamas tik esant motyvuotam Vyriausybės siūlymui ir tik tuo atveju, kai šalies ūkis augtų, šis augimas būtų prognozuojamas ir ateinančiais metais.“

 

Šiose lenktynėse svarbiausia rezultatas

Jei G. Landsbergis įregistravo įstatymų projektus, kuriais siūloma ne viename, o skirtinguose įstatymuose nustatyti politikų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą, tai kitas TS-LKD atstovas Jurgis Razma įregistravo kelių įstatymų priedų pakeitimus, siūlančius atskiriems tarnautojams didinti atlyginimus. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais Seimo narys siūlo iki 0,3 dydžiu padidinti 1–13 pareiginės kategorijos algų koeficientus.           Susirūpinta mažiausiai uždirbančiais. Valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedėlio pakeitimais siūloma iki 0,3 bazinės algos dydžio didinti žvalgybos ir specialiųjų tyrimų tarnybų specialistų ir jaunesniųjų specialistų pareiginės algos bazinius dydžius. Nedaug, bet vis šis tas.

     Kur kas platesnės apimties yra Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo priedų pakeitimai. Čia Seimo narys iki 0,3 dydžio siūlo didinti daugelio darbuotojų (įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, švietimo įstaigų vadovų, mokytojų, A ir B lygio specialistų ir t. t.) pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų „žirklių grindis“. Suprantama, vyksta lenktynės su Vyriausybės iniciatyvomis. Kad tik būtų rezultatas žmonėms...

 

Valstybinių pensijų plėtra

Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė vėl kukliai siūlo suderinti įstatymų nuostatas. Šįkart Seimo narė įregistravo Valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo projektą. Juo norima, kad ne tik rezistencijos dalyviai ar garbės donorai, bet ir daugiavaikės motinos (tėvai) gautų I ar II laipsnio valstybines pensijas kartu su kitomis darbo ar draudimo pajamomis. Kitiems tokiais atvejais valstybinės pensijos nemokamos. Gaila, kad tokių išimčių projekto autorė nesivargina pagrįsti.

 

Sprendimas dėl minimalios algos didinimo – finišo tiesiojoje

Vyriausybėje registruotas nutarimo projektas minimalų mėnesio atlyginimą kelti iki 400 eurų, o minimalų valandinį – iki 2,45 euro. Tikėtina, kad nutarimas bus priimtas.

Please reload

Featured Posts

Socialiai atsakingi siūlymai Seime

Seimo TS-LKD frakcijos narys Edmundas Pupinis pateikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio...

Socioekonominės darbotvarkės apžvalga (2018 03 25 – 04 15)

April 15, 2018

1/10
Please reload

Recent Posts
Please reload

Archive
Please reload

Search By Tags
Please reload

© 2016 Lietuvos socialios rinkos plėtros institutas

  • Facebook Clean